1.8. Kaip pranešti artimiesiems radus nusižudžiusiujį?

Kaip pranešti apie nelaimę (gyvai ar telefonu, kokiais žodžiais) geriausiai atsakyti galite Jūs, nes būtent Jūs geriausiai pažįstate savo artimuosius. Apie artimojo savižudybę sunku pranešti bet kokiu atveju, kad ir kaip norėtumėte ar stengtumėtės apsaugoti savo artimuosius nuo skausmo. Kiekvienas žmogus netektį, skausmą išgyvena kitaip, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad jam mažiau rūpi ar jis mažiau gedi, todėl reakcijos gali būti įvairios.

Psichologo komentaras: Reikia pranešti labai konkrečiai, be užuominų ir aptakumų. Labai svarbu sakyti tiesiogiai tai, kas įvyko, nevengiant žodžių “savižudybė”, “nusižudė”. Tokie žodžiai, kaip “jis/ji mus paliko”, “iškeliavo į kitą pasaulį” yra netinkami, nes jie skatina realybės vengimą. Jei turite informaciją apie tai, kokių veiksmų žmogui reikia toliau imtis, būtų gerai jam apie tai pasakyti ir perklausti, ar viską suprato. Artimieji jausis labai pasimetę, kai kuriuos ištiks šokas. Todėl svarbu įsitikinti, ar viską suprato ir suteikti tiek informacijos, kiek artimieji prašo. Būtų gerai, jei neskubėtumėte iš karto pabaigti pokalbio, paklaustumėte, ar artimieji dar turi klausimų, ir turėtumėte laiko į juos atsakyti ar padėti susirasti reikalingą pagalbą. Visada yra gerai palikti savo kontaktus, galimybę Jums perskambinti, jei tai yra Jūsų kompetencijoje. Taip pat yra geriau pranešti tuomet, kai artimasis yra saugioje aplinkoje, o jūs turite galimybę su juo kurį laiką pabūti. Vaikams svarbu sakyti tiesą apie tai, kas atsitiko ir būti pasiruošusiems jų klausimams, kurių tikrai bus arba iš karto arba po kurio laiko.

***

„Apie brolio savižudybę man pranešė mama paskambinusi telefonu. Vos tik išgirdusi tragišką naujieną puoliau į isteriją, bet ji kalbėjo labai ramiu tonu stengdamasi mane nuraminti ir sakydama kaip kvėpuoti. Nežinau iš kur ji tada tiek stiprybės turėjo, bet dabar prisiminus pagalvoju, kad tikrai gerai, jog pranešė ramiai, nors tuo metu verkti/šaukti norėjosi. Kitam broliui (12m.) pasakėmė šeimoje gyvai – tik sužinoję apie nelaimę, susirinkome namie ir brolis nustebęs klausė: “Ką jūs čia veikiat? Kodėl jūs ne darbe?”. Tada mama pasakė, kad brolio nebėra. “Kaip tai nebėra?!” jis klausė. Aš jį apsikabinau ir pasakiau, kad A. sirgo (psichoze), gydėsi, bet nepavyko.. Žodžio “savižudybė” nenaudojom, bet pasakėm patį faktą, kaip tą padarė. Tuomet gimė spontaniškas palyginimas, kad A. nebeatskyrė realybės nuo tikrovės, panašiai kaip nebežinotum kur kompiuterinis žaidimas, o kur tikras gyvenimas. Tai leido paprastai paaiškinti mažajam broliui kas ir kaip atsitiko. Su tėvais buvom pagalvoję ar sakyti visą tiesą, ar dalį nutylėti…bet nusprendėme, kad geriau tegul viską sužino iš savo šeimos ir kaip iš tikro viskas buvo, o ne prisiklauso įvairių istorijų iš aplinkinių kalbų.“ (Simona)

„Kai radau nusižudžiusį draugą, iškart bėgau pranešti jo mamai, ir galvojau, kad ko gero padariau klaidą, nes parodžiau jai jį mirusį, tiesiog galvojau, kad man gal vaidenasi. Nežinau, kaip iš tikro reiktų pranešti. Vienaip ar kitaip, tai yra skaudu, kaip bepraneštume…“ (Monika)

One thought on “1.8. Kaip pranešti artimiesiems radus nusižudžiusiujį?

  1. Apie tai, kad nusizude mano tetis, mama visu pirma pasake mano vyrui. Sis pasiemes mane is darbo ramiai viska paaiskino automobilyje. Buvo ramus, labai tvardesi. Pasake, kad tecio nebera, o as iskart paklausiau, ar nusizude (buvo grasines neblaivus).
    Manau, kad vyras pranese zinia tinkamai. Ir gerai, kad tai isgirdau butent is jo.

Palikite komentarą

Jūsų el.paštas nebus rodomas. Reikalingi laukeliai pažymėti *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>