Apsilankymas

(Eilėraštis, gimęs išgyvenant sielvartą netekus mylimo žmogaus)

Lyg liepsna
ilgesys
tegu skrieja
už skliautų regimų.
Kad tik rastų Tave,
kad pažintų!
Kad ieškotų
gražiausių namų,
subtiliausiom spalvom
ir forma –
kaip gamtoj,
taip kaip jau
duota.

Jautri linija
iki – ir – po…
Tamsoj draikos
laiškai vėjuoti.

Tu spurdėjimą rausvą
aptiksi
net jei vartai
bus užrakinti.
Net jei jau
nesusitiksim.
Net jei
ne iš karto.

 

***

(Eilėraštis, atsiradęs praėjus maždaug dviems metams po draugo savižudybės, kaip bandymas įprasminti savo patirtą kančios išgyvenimą)

Iš taurės ant Tavo stalo
Angelams budriai stebint
ragavome
vyno, virtusio ašarom,
o ašaroms — vėl vynu,
kurį subrandino belaikis
nematomas Tavo Artumas…

… Motina tiesia raudoną
staltiesę savo Sūnui.
Sės prie to paties stalo,
eis per tą pačią ugnį…
Širdy kalavijas, o rankos
apglėbia vaiko būtį.

Dar ir dar kartą švęsti
Istoriją ištarto „Taip“,
Šviesą, ugny nežuvusią,
jūroj neskendusią,
surinktus mus aplink
Taurę, sergėjant budriai
geriesiems dangaus angelams.

 

Jurga

Palikite komentarą

Jūsų el.paštas nebus rodomas. Reikalingi laukeliai pažymėti *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>