(Eilėraštis, gimęs išgyvenant sielvartą netekus mylimo žmogaus)

Lyg liepsna
ilgesys
tegu skrieja
už skliautų regimų.
Kad tik rastų Tave,
kad pažintų!
Kad ieškotų
gražiausių namų,
subtiliausiom spalvom
ir forma –
kaip gamtoj,
taip kaip jau
duota.

Jautri linija
iki – ir – po…
Tamsoj draikos
laiškai vėjuoti.

Tu spurdėjimą rausvą
aptiksi
net jei vartai
bus užrakinti.
Net jei jau
nesusitiksim.
Net jei
ne iš karto.

 

***

(Eilėraštis, atsiradęs praėjus maždaug dviems metams po draugo savižudybės, kaip bandymas įprasminti savo patirtą kančios išgyvenimą)

Iš taurės ant Tavo stalo
Angelams budriai stebint
ragavome
vyno, virtusio ašarom,
o ašaroms — vėl vynu,
kurį subrandino belaikis
nematomas Tavo Artumas…

… Motina tiesia raudoną
staltiesę savo Sūnui.
Sės prie to paties stalo,
eis per tą pačią ugnį…
Širdy kalavijas, o rankos
apglėbia vaiko būtį.

Dar ir dar kartą švęsti
Istoriją ištarto „Taip“,
Šviesą, ugny nežuvusią,
jūroj neskendusią,
surinktus mus aplink
Taurę, sergėjant budriai
geriesiems dangaus angelams.

 

Jurga