Ilgesio fleitos

Atsėlino. Atslinko.
Tamsi, nekviesta, neišvengiama.
Prisėdo prie stalo,
sukalbėjo maldą,
suskaitė visus lyg akmenėlius
prie tekančios upės.
Išsirinko vieną
ir išsivedė
link savo švininių namų.
Koks aklas kūrėjas
juos išgalvojo?
Kodėl?
Nesuprantu ir jau neturiu
rodos nieko
Nelaukiu.
Tuščias stalas
ir viskas nebe taip gardu.
Tik plazda kažkur žolėj Tavo siela,
o manoji ieško Tavęs,
giedant ilgesio fleitoms.

Palikite komentarą

Jūsų el.paštas nebus rodomas. Reikalingi laukeliai pažymėti *