1.1. Kodėl artimasis nusižudė? Kokios to priežastys?

Psichologo komentaras: Nėra vienos savižudybės priežasties. Kiekvieno nusižudžiusio žmogaus gyvenimo istorijos skirtingos, tačiau yra visiems bendras jausmas – nepakeliamas psichologinis skausmas, kuris iš tirkųjų yra didžiulė kančia. Paprastai prieš savižudybę žmogus galvoja tik apie vieną – kaip nebejausti šio skausmo ir nutraukti kančią. Labai gaila, kad prieš imantis savižudybės veiksmo, žmogui nepavyko atrasti būdų arba jis nežinojo, kad yra tokių būdų iš viso, kaip tą skausmą sumažinti.

***

„Apie metus laiko, mano brolis sirgo psichoze (kai nebeatskiri iliuzijų nuo realybės, kankina paranoja, nerimas, baimė). Jis pats kreipėsi pagalbos, norėjo pasveikti, gydėsi. Iš pat pradžių, visų pirma, kaltinau ligą ir klausdavau savęs “Kodėl jis susirgo? Kodėl?”. Man atrodė neteisinga, kad kūrybingas, jaunas žmogus suserga taip, kad negali savęs kontroliuoti ir valdyti. Tuomet svarstydavau ar jis nusižudė bėgdamas nuo ligos ar paveiktas jos? Iki šiol 100% atsakymo nežinau, bet, pradėjus dėlioti visą įvykių puzlę, manau, kad jis nusižudė paveiktas ligos. Gal tai ir neteisa, bet tiesiog man taip lengviau galvoti, nes žinau, kad jis iškeliavo “namo” ir dabar jam geriau ten nei buvo čia.“  (Simona)

„Iš pradžių niekaip negalėjau sau paaiškinti, kodėl draugas pasirinko savižudybę, kaip apskritai buvo galima taip pasielgti. Po to radau sau paaiškinimą, kad galbūt jis sirgo kažkokia liga, depresija ar pan., todėl tokia mirtis galėjo būti tarsi pasėkmė, kaip kad žmonės miršta nuo nepagydomų ligų. Dar vėliau pabandžiau įvertinti ir jo gyvenimo istoriją bei aplinkybes, ir šalia to, radau sau ir kitų paaiškinimų.“ (Monika)

„Nuo pat vaikystės gyvenau su mamos liga, šizofrenija. Bijodavau pavasario ir rudens, laikotarpių, kai liga paūmėdavo. Ir bandymų žudytis buvo ne vienas, bet vis tikėdavau, kad viskas bus gerai, kad ligoninėje jai padės, kad gydytojai parinks tinkamus vaistus, ir visa šeima stengsimės padėti mamai išgyventi sunkiuosius periodus. Dabar, praėjus dvejiems metams po mamos išėjimo, atrodo, daug ką daryčiau kitaip, bet iš kitos pusės, tuo metu dariau viską, kas man atrodė geriausia.“ (Asta)

 

5 thoughts on “1.1. Kodėl artimasis nusižudė? Kokios to priežastys?

  1. Mano mylimasis…kaip dabar po visko dauguma ji taip ivardina- buvo alkoholikas:( Tik vis neduoda ramybes,ar alkoholikas gali savanoriskai daryti pertraukas negerdamas 2-3men, ir tereikdavo paprasto kivirco jis uzgerdavo mano siaubui net iki 4 savaiciu.Po eilinio “tik” 2 sav, uzgerimo…einant 3-iai dienai kada blaivus, jis pasitrauke is gyvenimo. Lyg ir buvome pradeja taikytis, bet……….
    Ar tiesa, kad tos pirmosios blaivybes dienos, nes girdejau jos buna tiek fiziskai, tiek psichologiskai labai sunkios, o ne as pastumejau ji tam?
    P.S pasak jo artimuju jis gere jau beveik 20m. Sunku beprotiskai…rodos galejau sustabdyti,uzbegti ivykiui uz akiu ir begau siusdama i AA kluba, kalbedama su juo, kurem ateities planus, bet net nenujauciau. Nors dabar kai pergalvoju tai jau buvo 3-ias bandimas(musu pazinties metu pirmas ir lemtingas).
    Praejo jau 3men. kai jo nebera…bet skauda, ir tas beprotiskas kaltes jausmas varo is proto. Pirmomis dienomis jau neberupejo, kad turiu vaikus, tevus-tenorejau pas ji, paskui atejo pyktis kodel taip padarei…dabar realistiskas jausmas kodel as turejau tave rasti? kodel as tave pamylusi turejau pamatyti kaip tave isnesa, kodel tu taip su manimi? Kraupstu nuo minties, kad jau NIEKADA nebematysiu, nebeisgirsiu Jo. Ir ta begale klausimu… KODEL???
    Su pagarba Rasa

    1. Pirma karta atradau jusu svetaine, perskaiciau jusu komentara ir nusprendziau parasyti. Einu per tokius pat kryziaus kelius, nebegaliu padeti sau pati. Perskaicius kaip jo ilgites asaros rieda. Matyt cia labiau pagalbos sauksmas sau. Nes su situ skausmu gyventi negaliu. Praejo 2 men.

  2. Atsitiko ir mūsų šeimoje nelaimė. Vyras iš niekur nieko linksmas, turėdamas planu visai dienai , vakarė išėjo parukit į balkoną… tas lemtingas rūkymas… aš ji išgelbėjau atgaivinau. Labai sunkiai kovojome už jo gyvybė reanimacijoje, kadangi ji ištiko koma.. Bet pasiekėm savo ir jam nebegrėse gyvybei pavojus. Jis atsigavinėjo ir viskas buvo labai gerai! Ir čia ryte man paskambina ir praneša kad jis mirė… mirė ligonineje – nedažiūrėtas seselės užspringo seilėm.. viskas. Viskas baigta. Ir taip nevykusiai… kaip tai išgyvent? Mirties liudijimė vistiek buvo parašyta savižudybė.

    1. Miela, Živile, visų pirma užjaučiame dėl netekties. Tikime, kad apmaudu ir labai daug jausmų išgyvenate. Nežinome iš kurio miesto esate, bet jei norėtumėt apsilankyti savitarpio pagalbos grupėje ir gyvai pasidalinti savo išgyvenimais, rasti palaikymą, labai lauksime. Daugiau informacijos apie grupes galite rasti čia: https://artimiems.lt/savitarpio-pagalbos-grupes/

  3. Dieve Mano, kiek nepataisomü klaidu padarome. Gyveno ne kwturies, as, Mano sunelis, mociute ir sesuo. Viskas buvo gerai, kol nepraradau darbo Vakaro ziniose. Sesuo eme priekaistauti, kad rasau nemokamai I rusiskus laikrasciu, kasdien Kilo Konflikts. Mano sunelis kentejo. Viena diena isejau pas Kita vyra, maniau sunus su manim gyvena. Bet paveiktas sesers ir mociute nepanoro likti su manimi. Kasdien ateidavau, mes kartu vaziavo I mokykla, paimdavau is mokyklos. Kai sesuo ir Mama isvaziuodavo I sodyba, mes su suneliu gerai leisdavom Laika. Kai Mano draugas susirga gelta, jis isvyko I Estija. As paskui. O sunelis labai pergyveno. Kokia as kvaile, reikejo grizti Paß sunu, Kai per viena Konflikt vyras ismete mane su daiktais, reikejo vaziuoti namo. Bet, ten man vietos nebuvo, juk vaikas uzaugo ir negalejo miegoti viena me kambaryje du mama. Dabar galvoju, nors. Koridoriuje an kilimelio gyvenciau, bet sunelis butu gyvas. Paskui pazistamu pasiule is vaziuoti I Vokietija slaugyti senuko. Su suneliu kasdien beveik telefonu kalbejausi. Saki au, kad neuzilgo grisiu, taciau prasidejo epidemija, sugriove plans pakviesti vaika pas save. Kai Isvaziavau, Mano protingas vaikas, kuris vieninteli mokyklos is to rijoje baige mokykla beveik 500, istojo I IT. Iki trecio kurso gavo padidinta stipendija. Kodel neatvaziavau, neapkabinau savo sunelio. Kaip tycia, vyras susirgo vel, gydytoja norejo ji uzmigdyti. Bet atsisakiau. Visa vasara jis is buvo ligonineje. Vaikui net retai skambinau. Veliau Mano ziogelus usidomejo kriptovaliuta, nustojo miegoti naktimis atsirado astriu daiktu fobija. Sunus pats susiradi psicholiga, kuris israse vaistu, vtaciau neispejo, kad medikament Ai gali paskatinti nusizudyti. Nemaciau savo vaiko net dvejzs metus, Viena diena gavau sesers zinute, kad Mano brangiausia ziogeli nebera. Suneli, Matyt, paveiktas vastu, pasikore ant savo salikelio. Dieve Mano, dabar kaltinu save, kodel palikau savo jautruti mazyli, kodel nebuvau su juo. Kaltes jausmas vis labiau kankina mane Kai isivaizduoju, kaip suneliui reikejo mamytes. Negaliu gyventi, jvepuoti. Aisku, visi sake, kodel anksciau apie Tai negalvojai, neverkei, kodel dabar. O as nieko negaliu at sakyti, nes supratau, kad Pati prazudziau savo maziukas ziogiuka. Dieve, kaip gyventi su tokiu kaltes jausmu.

Leave a Reply to olga Atšaukti komentarą

Jūsų el.paštas nebus rodomas. Reikalingi laukeliai pažymėti *