Artimo žmogaus savižudybė – skaudus ir sukrečiantis įvykis. Atsakyti į klausimą, kodėl tai palietė  būtent Jūsų šeimą, sudėtinga.  Šiuo metu greičiausiai jaučiate daug skirtingų jausmų – pyktį, nusivylimą, baimę, kaltę, nerimą ir kt. Visi jausmai, kuriuos jaučiate yra natūralūs, todėl juos rekomenduojama kaip tik išjausti, jais dalintis, o ne užsisklęsti ir slėpti viduje. Linkime Jūsų šeimai būti vieningiems, kalbėtis tarpusavyje ir padėti šiuo sunkiu metu.

Psichologo komentaras: Savižudybė gali įvykti bet kurioje šeimoje – ir gražiai sutariančioje, ir labai konfliktiškoje. Šeimos problemos gali būti vienas iš veiksnių, didinančių savižudybės riziką, tačiau dažniausiai tai nėra pagrindinė ar lemiama priežastis.

***

“Visą laiką didžiavausi savo šeima. Prieš nusižudant, brolis susirgo psichoze, tad šito klausimo nelabai kėliau, bet tiesiog konstatavau sau faktą, kad iki brolio ligos ir savižudybės buvom visi labai laimingi. Po didžiausios mūsų šeimos tragedijos, buvo baisu ir neramu, kaip kartu visi tai ištversime – ar nekaltinsim vieni kitų, ar kalbėsimės, ar neišsiskirstysim savais keliais ir ar iš viso  kada nors galėsime vėl būti nors kažkiek panašūs į tokią šeimą, kokia buvome” (Simona).

“Klausimo, kodėl taip nutiko būtent man, atrodo nekėliau, nepamenu. Bet kartais pagalvodavau, kad galėjo man taip nenutikti, ir kad nemačiau ar nenorėjau matyti tam tikrų dalykų, nors jaučiau, kad “kažkas ne taip”. Šiandien galvoju, kad tiesiog toks yra gyvenimas, bet kad ir kas benutiktų galima atrasti jėgų pakilti, į kažką atsiremti, tikėti…” (Monika)

“Mano šeima nebuvo darni, ir kartais galvoju, kad tai buvo viena priežasčių, neskaitant ligos, pasitraukti mamai iš gyvenimo. Atrodo, tarsi trūko išsikalbėjimo, tarpusavio supratimo ar bent noro suprasti, palaikymo” (Asta).