3.5. Su kuo galiu atvirai pasikalbėti apie tai kas įvyko?

„Visų pirma kalbėjausi su savo vyru, tėvais. Labai padėjo brolio draugė, kurios mama prieš kurį laiką irgi nusižudė. Ji perspėjo mane, kaip galiu jaustis, davė psichologo kontaktus ir visaip kaip morališkai palaikė.  Man buvo ypatingai svarbu dalintis savo jausmais ir suprasti ką išgyvena kiti artimieji. Žinojau, kad tik kalbėdamiesi galėsime padėti vieni kitiems. Džiaugiuosi, kad ėjau į individualius seansus pas psichologą, nes tie pokalbiai leido suprasti, kad gėdėjimo procesas ilgas ir visa tai, ką jaučiu, yra normalu. Dabar iki šiol, be jokių kaltinimų, atvirai ir nuoširdžiai kalbamės paramos grupėje.“ (Simona)

„Aš kalbėjau su tais žmonėmis, kurie mane palaikė: mama, draugais, netektis patyrusių artimųjų grupe. Keistokai jausdavausi, kai kalbėdavau su R. artimaisiais, tarsi kažką likčiau skolinga, todėl vėliau tiesiog nutraukiau bendravimą. Jie galbūt irgi turėjo jausmų, kurių aš nesupratau. Tačiau tokiu laikotarpiu manau geriausia bendrauti su tais, kas palaiko ir bet kurioje situacijoje lieka tau ištikimas, lojalus.“ (Monika)

Palikite komentarą

Jūsų el.paštas nebus rodomas. Reikalingi laukeliai pažymėti *