3.2. Jaučiu kaltę, baimę, nerimą, gėdą…ar tai normalu?

Visi išvardinti jausmai yra natūralūs gedėjimo procese. Dažnai jie būna persipynę, vienu metu gali kilti ir liūdesys, ir nerimas, ir kaltė, ir ilgesys… Svarbu atrasti būdą, kaip juos išreikšti: per veiklą, kalbantis, rašant ir pan.

Psichologo komentaras: Artimieji gali jaustis atstumti nusižudžiusiojo ir jiems gali būti pikta, kad jis/ji juos paliko. Pyktis yra natūrali reakcija, kai žmogus jaučia nuoskaudą. Svarbu kalbėti apie pyktį ir surasti būdus, kaip jį išreikšti. Kai kurie nusižudžiusiųjų artimieji, ypač išvarginti ilgos nusižudžiusiojo lėtinės ligos istorijos arba nuolatinių konfliktų, kartu su kitais jausmais, jaučia palengvėjimą. Tai gali labai gąsdinti ar net sukelti gėdos ar kaltės jausmus. Tačiau jausti palengvėjimą yra normalu ir tai visiškai nereiškia, kad jūs norėjote artimojo mirties.

***

„Visi jausmai, nerimas, baimė, ilgesys, pyktis, kaltė, skausmas buvo labai persipynę lyg siūlų kamuolys. Bet po truputį pavyko juos atnarplioti tiesiog leidžiant jiems būti, išsikalbant, rašant.“ (Monika)

Palikite komentarą

Jūsų el.paštas nebus rodomas. Reikalingi laukeliai pažymėti *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>