Man visada patiko žaisti spalvomis, mėgdavau ieškoti  įdomių derinių, kontrastų. Po tėčio savižudybės tarsi dingo spalvos, viskas tapo bespalve aplinka. Tiesa sakant, jei pamatydavau ryškesnes spalvas, jos mane erzino.

Maždaug metams praėjus po netekties, atradau japoniška technika gaminamus dekoratyvinius kamuoliukus/žaislus ir po truputį pradėjau vėl susidraugauti su spalvomis. Šis užsiėmimas paskatino grįžti ir prie savo pomėgio tapyti.  Man tai padėjo susikoncentruoti į kūrybinį procesą ir nuvyti liūdnas mintis. Ir šiandien kūryba yra šalia. Jovita.